- užsėlis
- ùžsėlis sm. (1) DŽ, NdŽ, užsėlỹs (3b) 1. DŽ, NdŽ kas užsėta ant kito sėjimo, antsėlis. 2. pasėti javai, pasėlis: Ùžsėlių maža Vrn. Šiemet visų ùžsėliai prastai atrodo Brt. Visą ùžsėlį į du vežimu parvežtum Snt. Ùžsėlio pikžolė – brantas jei užsimetė, viskas Graž. [Kaimynas] apsėdavo pelenais savo lauko paežį ir apakėdavo atbulomis akėčiomis, kad jo užsėlis gerai derėtų LTI193(Dkš). Ūkininkas turi daug priešų savo užsėliuose prš. ║ užsėtas plotas, laukas: Už tą ùžsėlį gavom [grūdų]: buvo savo sėkla užsėta Nm. Pas jus geras plotas ùžsėlio Vlkv. Katra žemė užsėta – užsėlỹs Ss.
Dictionary of the Lithuanian Language.
